Lietuviškame „Facebooke“ įvyko kai kas svarbaus

03 Kov Lietuviškame „Facebooke“ įvyko kai kas svarbaus

Netikros naujienos apie JAV prezidento rinkimus sugeneravo daugiau įsitraukimo (angl.engagement) „Facebook“, nei 19 populiariausių istorijų iš didžiausių naujienų organizacijų kartu sudėjus. Skamba kaip slogus sapnas, tiesa? Slogus sapnas ne tik naujienų agentūrų ir žiniasklaidos kanalų savininkams, redaktoriams ir žurnalistams. Slogus sapnas kiekvienam mūsų, tarp jų, pavyzdžiui, ir „Maximai“.

Pastarąjį faktą sugalvojau visai ne aš, tą suskaičiavo JAV žiniasklaidos kompanija „BuzzFeed“, atlikusi plačią analizę praūžus pastariesiems rinkimams Valstijose.

Informacijos priemonių demokratizacija

Šiandien gyvename kitokioje, ne – veikiau absoliučiai kitoje informacinėje erdvėje nei kada nors anksčiau. Kas tą lėmė? Visų pirma masinis šiuolaikinių komunikacijos priemonių paplitimas. Tai savo ruožtu susiję su technologijų prieinamumo didėjimu, nes pingant technologijoms, jas įsigyti gali daugelis, net ir ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose šalyse.

Drauge tai lėmė reiškinį, kurį vadinu komunikacijos šaltinių demokratizacija. Iš esmės šiandien visi yra naujienų kūrėjai ir naujienų šaltiniai, visi komunikuoja, skelbia pranešimus ar fotografuoja. Sykiais tas daroma gerokai platesnei auditorijai, viršijančiai vienos skilties kokiame nors populiariame interneto naujienų portale dienos auditoriją. Pavyzdžiui, šiandien vienas Andriaus Tapino pranešimas „Facebook“ gali pasiekti daugiau skaitytojų ir susilaukti daugiau reakcijų bei tokiu būdu „apšvitinti“, tai yra paveikti platesnę auditoriją, netgi nei vienas populiaresnių interneto portalų tekstų.

Bet ar išties atsakingai analizuojame šį reiškinį ir vertiname tai, kokią reikšmę jis turi mūsų gyvenimui ir tai, kokią įtaką tai turi mūsų nuostatų vienų ar kitų dalykų atžvilgiu formavimuisi. Arba dar daugiau, ką parodė Donaldo Trumpo sėkmė rinkimuose – ir šiuolaikinei demokratijai?

Tradicinės žiniasklaidos mirtis?

75 – praėjusiais metais labiausiai mane sukrėtęs skaičius. Skaičių aptikau skaitydamas mėgstamiausią laikraštį (taip, tą iš popieriaus) – „Financial Times“. Anot britų spaudos, 2015 m. iš visų reklamos išlaidų internete didžiausioje pasaulyje reklamos rinkoje pasaulyje – JAV – net 75% susižėrė du žaidėjai. Atspėti nesudėtinga – tai „Facebook“ ir „Google“. Ši „Facebook“ ir „Google“ duopolija, kaip JAV žiniasklaidoje ji dažnai vadinama, ir toliau auga neįtikėtinu greičiu. Pavyzdžiui, 2016 m. trečią ketvirtį šios bendrovės susižėrė net 99% viso skaitmeninės reklamos augimo! Vadinasi, 99 centai nuo kiekvieno naujai JAV internete išleidžiamo dolerio atiteko vos dviems bendrovėms.

Tai mums svarbu todėl, nes tai demonstruoja esminį galios postūmį nuo senųjų, tradicinių informacijos gavimo, kūrimo, platinimo ir vartojimo kanalų, prie naujųjų. Apskritai bemaž totalinis socialinių tinklų įsigalėjimas tiesiogiai koreliuoja su tradicinės žiniasklaidos (interneto žiniasklaidą taip pat laikau tradicine) silpnėjimu. Žurnalistams vis sunkiau vykdyti vieną svarbiausių savo misijų – „vartų saugotojo“ vaidmenį.
Ši misija bemaž šventa ir kartais pagaunu save galvojant, jog šiandien ji prasminga labiau nei bet kada. Būtent profesionalūs žurnalistai saugo specifinių žinių bei kompetencijų konkrečioje srityje neretai stokojančius, tai yra mus – paprastus skaitytojus. Saugo nuo klaidinančio, netikslaus, piktavališko, savanaudiškų interesų turinčio ir kitokio nekokybiško turinio.

Lietuviški iššūkiai

Komunikacijos šaltinių demokratizacija ir tradicinės žiniasklaidos silpnėjimas vis dažniau lemia tai, kad tiesa, faktai ir argumentai pasimeta milžiniškame informacijos sraute, o įžūlus, akiplėšiškas melas susiniveliuoja su faktais, argumentais, tyrimų, net statistiniais duomenimis. Apskritai vis dažniau netikros naujienos konkuruoja su paprasčiausia tiesa, ir mes kaip demokratinio, laisvojo pasaulio advokatai šiandien stokojame įrankių efektyviai su tuo kovoti.

Netikros naujienos yra milžiniškas iššūkis demokratijai, politiniam procesui, atskiroms organizacijoms ir, kaip matome iš gausybės pavyzdžių abejose Atlanto pusėse, net ir Vakarų civilizacijos vertybėms. Kai kam, matyt, bus netikėta, bet netikros naujienos yra milžiniškas iššūkis ne tik viešosioms, bet ir privačioms organizacijoms. Ne išimtis ir „Maxima“.

„Maximos“ ir jos darbuotojų atžvilgiu taip pat skleidžiama melaginga, tikrovės neatitinkanti, akivaizdžiai melaginga informacija, kuri daro žalą bendrovės reputacijai. Ypač aktyvus netikrų naujienų srautas buvo stebimas vadinamosios „kalafiorų krizės“ metu, kur internete žaibišku greičiu sklido įvairūs „memai“ su žeminančiais neva „Maxima LT“ generalinio direktoriaus pasisakymais pirkėjų atžvilgiu. Nesileisiu spėlioti, kokių tikslų siekė tokių atakų architektai, bet pastarieji pasivargino net „pagooglinti“ tikrąjį Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos lyderio vadovo vardą.

Tokios informacijos valdymas arba nukenksminimas – sudėtingas, nesukurtas dar ir tokių naujienų nukenksminimo, galima net pasakyti – „išminavimo“ mechanizmas. Įprastu atveju skambintumei žurnalistui, kalbėtumei su redaktoriumi, teiktumei papildomos informacijos, tikslintumei faktus. Iš savo profesinės patirties žinau, kad žurnalistai į tokias užklausas reaguoja ir neatitikimus, jeigu jų pasitaiko, taiso. „Fakeriai“ ir troliai į jokius prašymus, tiesa, nereaguoja.

„Facebookas“ išgirdo (ar bent jau bando)

Netikrų naujienų tema tapo karštų debatų tema Valstijose, deja, tik po p. Trumpo pergalės. Bemaž 3 milijonais rinkėjų balsų Hillary Clinton pralaimėjęs, bet dėl gana specifinės JAV prezidento rinkimų sistemos galingiausią valdžios postą pelnęs p. Trumpas, gerokai pasipelnė ir iš netikrų naujienų. Tai lūžio momentas istorijoje – problema tapo tokia didelė, tokia kolosali, jog paprasčiausiai nebeliko galimybių toliau apsimesti, kad dramblio kambaryje nėra.

Netrukus sureagavo ir Vokietijos valdžia, besiruošianti šiais metais vykstantiems Bundestago rinkimams. Netikrų naujienų pranešimų apie Angelą Merkel jau pasirodė ne viena. Nesunku nuspėti, kuriai pusei tai naudinga.

Reaguodami į tai, Vokietijos valdantieji sukurpė įstatymą, numatanti bausti patį „Facebook“ už netikrų naujienų platinimą. Ta bauda visai nemenka ir turėtų siekti iki 500.000 Eur.

Į tai negalėjo nereaguoti pats „Facebookas“.Daugiau kaip 1,8 mlrd. Naudotojų turintis socialinės medijos milžinas paskelbė, kad pradės naudoti naujus įrankius kovai su netikromis naujienomis Vokietijoje: vartotojai galės pranešti socialiniam tinklui apie, jų manymu, netikrą naujieną patys. Toks pranešimas tuomet pateks trečiajai nepriklausomai šaliai, kuri ir vertins tokio pranešimo pagrįstumą. Virš minėtos naujienos turėtų atsirasti pranešimas – diskutuotinas, ginčytinas (angl. disputed).

Tąišgirdęs išsyk paklausiau – o kur Lietuva? Istorija nutyli.
Bet nutiko netikėtas dalykas. Kadangi savo darbe su netikromis naujienomis susiduriu neretai, šią savaitę raportuodamas dar vieną eilinę netikrą naujieną „Facebooke“ pamačiau netikėtą naujovę. Raporto „Facebookui“ klasifikatoriuje, kur turi pasirinkti raporto kategoriją, greta seksualinio pobūdžio, smurto ir kitų kategorijų, atsirado visiškai nauja – pranešimas apie netikrą naujieną (angl. fakenews story).

Dar nežinia, kaip tai veiks praktikoje ir ar vartotojai leisis į netikrų naujienų gaudynes, bet tai neabejotinai yra geras žingsnis į priekį. Tas žingsnis –didesnės tvarkos ir, svarbiausia – tiesos link.

Šaltinis:

Jaunius Špakauskas(„Maximos LT“ Korporacinių reikalų departamento direktorius), Verslo žinios



Skambinkite dabar