Kas yra emocinis intelektas
Kas yra emocinis intelektasIr kodėl jis svarbus darbe, santykiuose ir sveikatai
Emocinis intelektas – tai įgūdžių rinkinys, padedantis atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų žmonių jausmus. Tai ne įgimta savybė: nors vieniems kai kurie gebėjimai sekasi lengviau, emocinį intelektą galima išmokti ir lavinti.
Emocijas jaučiame nuolat. Klausimas tik, ar jas pastebime ir ar suvokiame, kaip jos veikia mūsų elgesį ir aplinkinius.
Emocijos – ne kliūtis, o informacija
Iš kur atsirado ši sąvoka
Pirmąjį mokslinį straipsnį apie emocinį intelektą 1990 m. paskelbė psichologai Peteris Salovey ir Johnas Mayeris. Plačiai žinoma sąvoka tapo 1995 m., kai Danielis Golemanas emocinį intelektą apibrėžė kaip gebėjimą valdyti savo emocijas ir jausmus, pasitelkti juos motyvacijai ir sėkmingiems santykiams kurti.
Emocinis intelektas ir IQ
IQ parodo gebėjimą mąstyti, analizuoti ir spręsti loginius uždavinius. Emocinis intelektas parodo, kaip žmogus supranta ir valdo emocijas – savo ir kitų. Aukštas IQ savaime nereiškia aukšto emocinio intelekto, ir atvirkščiai.
Keturi emocinio intelekto komponentai
🌀 Savimonė – gebėjimas atpažinti savo emocijas ir jų poveikį. Tai pamatas, nuo kurio priklauso visi kiti komponentai.
🌀 Savireguliacija – gebėjimas valdyti emocijas ir impulsus.
🌀 Socialinis jautrumas – empatija, gebėjimas suprasti, ką iš tikrųjų jaučia kitas.
🌀 Socialiniai įgūdžiai – įtaka, konfliktų valdymas, komandinis darbas, gebėjimas įkvėpti.
Kaip atpažinti žemesnį ir aukštesnį emocinį intelektą
Žemesnio emocinio intelekto žmogus dažnai jaučiasi nesuprastas, greitai susierzina, jį užvaldo emocijos, jam sunku ramiai apginti savo poziciją.
Aukštesnio emocinio intelekto žmogus supranta ryšį tarp savo emocijų ir elgesio, išlieka ramus stresinėse situacijose, geba sutelkti kitus bendram tikslui ir taktiškai bendrauja su sudėtingais žmonėmis.
Ar gerai pažįstame save?
Tyrime net 95 % dalyvių save vertino kaip gerai save pažįstančius, tačiau objektyviais matavimais tokie buvo tik 10–15 %. Tyrimai taip pat rodo, kad vadovai gali būti mažiausiai save pažįstantys: kuo daugiau galios, tuo mažiau atviro grįžtamojo ryšio jie gauna (Harvard straipsnis, angl.).
Kur emocinis intelektas atsiskleidžia
🌀 Santykiai ir konfliktai. Gebėjimas suprasti kitą, išlikti ramiam ginčo metu ir rasti susitarimą.
🌀 Stresas ir įtampa. Stipri savireguliacija padeda įtemptoje situacijoje sustoti, įkvėpti ir pagalvoti prieš kalbant ar veikiant.
🌀 Darbas. Tyrimai rodo, kad aukštesnio emocinio intelekto žmonės yra novatoriškesni ir labiau patenkinti savo darbu.
🌀 Sėkmė ir karjera. Ilgalaikis tyrimas parodė: po 40 metų IQ karjerai turėjo mažai įtakos, o sėkmę lėmė gebėjimas įveikti nusivylimus, valdyti emocijas ir gerai sutarti su aplinkiniais (VU straipsnis).
🌀 Žalingi įpročiai ir priklausomybės. 36 tyrimų apžvalga parodė, kad žemesnis emocinis intelektas siejasi su intensyvesniu rūkymu, alkoholio ir narkotikų vartojimu, o svarbiausi yra gebėjimai atpažinti emocijas ir jas reguliuoti (PubMed, angl.).
🌀 Emocinis valgymas. Kai valgoma ne iš alkio, o norint nusiraminti ar pasiguosti (lieknėjimo psichologija).
Emocinis intelektas Lietuvoje
Lietuvos jaunimo (17–27 m.) tyrimas parodė, kad vyrų ir moterų emocinis intelektas nesiskiria, o su amžiumi jis auga. Aukščiausias emocinis intelektas nustatytas dirbančio jaunimo, žemiausias – bedarbių. Jis taip pat siejasi su pasiekimais mokykloje.
Kaip lavinti emocinį intelektą
🌀 Įvardykite emocijas. Kokias emocijas jaučiate dabar? Kokios kyla įtampos metu? Trumpa pauzė įvardyti jausmą yra svarbus žingsnis.
🌀 Prašykite grįžtamojo ryšio. Paklauskite kolegų, draugų ar artimųjų, kaip jie vertina Jūsų reakcijas sudėtingose situacijose. Ne visada malonu, bet dažnai būtent to reikia.
🌀 Skaitykite grožinę literatūrą. Tyrimai rodo, kad kūriniai su sudėtingais veikėjais gali lavinti empatiją.
🌀 Mokykitės praktiškai – mokymuose, seminaruose, konsultacijose.
Emocinis intelektas organizacijoje
Norint sukurti emociškai brandžią kultūrą, vadovai patys turi rodyti pavyzdį. Verta susitarti, kaip komandoje bendraujama ir kaip reiškiamas nesutikimas, bei pastebėti ir pagirti tuos, kurie padeda kitiems.
Kaip galime padėti
NLP sesijos priklausomybių prevencijai→
Esant priklausomybei ar kitiems sveikatos sutrikimams, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Šaltiniai: Harvard DCE (angl.); Kun, B., Demetrovics, Z. (2010). Emotional Intelligence and Addictions. Substance Use & Misuse (angl.); „Slauga. Mokslas ir praktika“ (VU); „Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas“ (LSMU).
