Žmogiškųjų išteklių valdymas

Įvadinė informacija:

Žmogiškųjų išteklių valdymas kaip vadybos mokslo tyrimo objektas pradėtas tyrinėti tik XX a. antrojoje pusėje. Išsivysčiusiose valstybėse greitai buvo suprasta, jog tai pagrindinis ir labai svarbus įmonių plėtros šaltinis. Žmogiškųjų išteklių valdymas yra bene svarbiausias procesas kiekvienoje organizacijoje – ar tai būtų komercinė, ar nekomercinė, privati ar valstybinė institucija, arba bet kokia kita stambi ar smulki įmonė, ar organizacija. Be tinkamų ir kvalifikuotų specialistų nei viena organizacija negalėtų pasiekti savo tikslų ir išgyventi. Taigi reikia pripažinti, kad žmogiškųjų išteklių valdymas – tai vienas svarbiausių valdymo teorijos ir praktikos tyrimų objektų

Paskirtis:

Strateginiai lyderiai siekdami žmogiškųjų išteklių srities konkurencinio pranašumo privalo :

1. Nustatyti žmogiškojo kapitalo strateginę viziją;
2. Išnagrinėti žmogiškojo kapitalo privalumus ir trūkumus;
3. Nustatyti svarbiausius veiklos faktorius/rodiklius;
4. Parengti mokymo ir ugdymo strategiją;
5. Įtraukti visus organizacijos valdymo lygmenis formuojant strategiją;
6. Įvertinti žmogiškojo kapitalo strategijos rezultatus.

Diskusiniai klausimai:

Ką duoda žmogiškųjų išteklių valdymas?

Kodėl yra svarbu atrinkti tinkamus žmogiškuosius išteklius, kurie turi reikiamas kompetencijas?

Kaip parengti mokymo ir ugdymo strategija?

Kokios žmogiškųjų išteklių privalomų ir trūkumų identifikavimo strategijos?

Praktinės užduotys:

Efektyvus žmonių valdymas ir panaudojimas;

Veikos vertinimo susiejimas ir kompetencijų kompensacija;

Kompetencijų plėtojimas norint padidinti individualų ir organizacinį efektyvumą;

Inovacijų, kūrybingumo ir lankstumo skatinimas siekiant padidinti konkurencingumą;

Taikyti naujus darbo metodus sėkmingo planavimo ir karjeros plėtros mobilumą;